Historiku i Emrit Aulona..

Mbi datimin e themelimit tė Vlorės 2500 vjeēare,
Nė tė gjitha burimet antike Aulona pėrmėndet nė formėn Aulon, qė jep toponimin Vlona, i cili pėrfundon me rotacizmin me formėn qė kemi sot Vlora. Pra, kemi njė emėr tipik ilir, i cili ndeshet nė tė njėjtėn formė nė Ilirinė e atėhershme ,qė pikėrisht me kėtė talasokraci tė shek.VIII-VII lidhet dhe themelimi i Vlorės dhe emri tipik ilir Aulona.
Vlora nė lashtėsi quhej Aulona. Ajo permendėt nga shume udhėtare dhe kronikane tė huaj si njė nga qytetet Skele kryesore te Ilirise se Jugut, qė lulezoi pas renies se Apollonise dhe Orikut.
Emri i Vlorės ( Aulones ) ėshtė ndėr emrat e paktė tė bregdetit lindor tė Adriatikut qė i ka qėndruar kohės.
Nė shek. VI e.s. Dhe vazhdimisht gjatė mesjetės, Aulona pėrmendet nė listen e qyteteve bregtetare si Port i Rendėsishem, me Detari tė zhvilluar.
Natyrisht qė kemi dėshmi arkeologjike pėr ekzistencėn e hershme tė Vlorės, tė paktėn qė nga shek.V dhe janė nga qėndra e sotme e Vlorės.
Vlora, pavarsisht se ekziston qė nė shek.V, shfaqet nė burimet e huaja vetėm nė shek.II dhe i pari qė e pėrmėnd ėshtė Lukiani, njė mendje enciklopedike e shek.II e.s, i cili pėrshkuan njė udhėtim, qė pėrfundon nė ditėn e dhjetė pas rreziqeve tė mėdha nė Vlorė, nė Aulona.
Pra, Vlora e lashtė, Aulona e lashtė, gjendet nė qėndrėn historike tė sotme, tek Sheshi i Flamurit.
( Afrim Osaj )

                        L ajme nga K osova










                        L ajme nga S hqipėria









                                               

                        L ajme nga K osova L indore